LIL – tai inkstų funkcijos sutrikimas ar struktūros pakitimai, trunkantys ilgiau nei 3 mėnesius ir turintys įtakos sveikatos būklei.

• kai šlapimo tyrime randami ilgalaikiai pakitimai;
• kraujo tyrime gali būti padidinti šlapalo ir kreatinino (baltymų apykaitos produktai) bei K kiekiai;
• ultragarsinio tyrimo metu randami struktūriniai inkstų pokyčiai.

Inkstų, šlapimo takų pažeidimui būdinga:

• šlapinimosi sutrikimas;
• skausmingas šlapinimasis;
• šlapimo kiekio sumažėjimas;
• šlapimo spalvos, kvapo, tirštumo pasikeitimas;
• kūno ar atskirų kūno vietų tinimas;
• padidintas kraujo spaudimas;
• nugaros, pilvo apatinės dalies skausmas;
• pykinimas, vėmimas;
• niežulys.

• Įtariamas ūmus inkstų pažeidimas;
• randami besikartojantys šlapimo tyrimų pakitimai – baltymas, eritrocitai šlapime;
• įtariama lėtinė inkstų liga (LIL);
• LIL ir padidintas kraujo spaudimas, atsparus gydant 4-iais ir daugiau antihipertenzinių vaistų;
• įtariama inkstinės kilmės hipertenzija;
• esanti ar pasikartojanti inkstų akmenligė;
• įgimta įnkstų liga;
• kitų ligų (CD, RA, kraujo ligų ir t.t.) sąlygoti inkstų pažeidimai;
• įtariami inkstų kraujagyslių pažeidimai.

Lėtinė inkstų liga (LIL) skirstoma į 5 stadijas. Esant I-IV LIL stadijoms taikomi konservatyvūs gydymo būdai. Išsivysčius penktai (galutinei) LIL stadijai, pradedama pakaitinė inkstų terapija: hemodializė, peritoninė dializė arba inkstų transplantacija. Atsižvelgus į paciento būklę, įvertinus gyvenimo ir socialines aplinkybes, pacientui parenkamas tinkamiausias gydymo metodas.

Taip, reikia. Ligos pradžioje rekomenduojama riboti valgomąją druską iki 3,5-5 g per dieną, gerti pakankamai skysčių. Progresuojant inkstų ligai, ribojamas baltymų kiekis su maistu. Rekomenduojama riboti šiuos produktus: mėsą, žuvį, paukštieną, pieno produktus, kiaušinius. Mažėjant paros šlapimo kiekiui, ribojami skysčiai ir daug kalio turintys produktai (vaisiai, daržovės, sultys, grybai, riešutai, šokoladas).

Pradėjus gydymą hemodializėmis, reikia pradėti valgyti daugiau baltyminio maisto, nes dalies baltymų netenkama pačios procedūros metu. Taip pat, labai svarbu riboti skysčius bei kalį, kurio kiekis neturėtų viršyti 1,5 -2 g per dieną. Blogai funkcionuojant inkstams, kraujyje daugėja fosforo dėl sutrikusio jo išskyrimo, aktyvuojama prieskydinių liaukų veikla, kauluose mažėja kalcio, todėl su maistu turime gauti mažiau fosforo (žuvis, kiaušiniai, varškė ir lydytas sūris, ankštinės daržovės).

AVJ – tai chirurgiškai suformuota jungtis tarp periferinės arterijos ir venos. Dažniausiai arterioveninė jungtis formuojama rankoje. Pacientui, sergančiam LIL, a-v jungtis formuojama tuomet, kai GFG (rodiklis įvertinantis inkstų veiklą) yra mažiau nei 15ml/min (sveiko žmogaus – daugiau nei 90ml/min). Visais atvejais atsižvelgiama į paciento kraujagyslių būklę, klinikinę situaciją. Galutinį sprendimą dėl a-v jungties formavimo priima nefrologų konsiliumas (ne mažiau 3-jų nefrologų).

Hemodializė – tai gydymo metodas, kurio metu pašalinamos susikaupusios kenksmingas medžiagas ir skysčių perteklius iš organizmo. Tai vienas svarbiausių gydymo būdų, esant galutinės stadijos inkstų nepakankamumui. Paprastai hemodializė (kraujo išvalymas) taikoma tuomet, kai prarandama apie 90 % normalios inkstų funkcijos. Hemodializė gali būti taikoma tiek lėtinių, tiek ūminių inkstų susirgimų metu. Ūmiai atsiradus ir greitai progresuojant inkstų nepakankamumui hemodializės procedūros yra taikomos tol, kol inkstų veikla pradeda gerėti ir jie patys sugeba pašalinti kenksmingas medžiagas iš organizmo. Lėtinių inkstų ligų metu, dializės yra būtinos nuolatinai arba kol bus atlikta inkstų transplantacija.

Kiekviena procedūra trunka apie 4 valandas. Dializės kokybė tiesiogiai priklauso nuo procedūros trukmės, todėl reikėtų atsispirti pagundai procedūrą sutrumpinti.

Hemodializės procedūra paprastai atliekama ligoninėje arba dializės klinikoje. Kartais galimos hemodializės alternatyvos. Tai savarankiškai atliekama dializė arba namų dializė tai yra dializės atlikmas namuose. Lietuvoje ši dializės rūšis netaikoma. Lietuvoje šiai dienai veikia 65 hemodializės centrai. Dalis jų yra įsikūrią ligoninėse (20), kitus yra įsteigusios privačios gydymo įstaigos (45). Visuose dializės centruose už procedūras pacientui papildomai mokėti nereikia.

Įprastai galutinės stadijos inkstų nepakankamumu sergančiam pacientui hemodializės atliekamos 3 kartus per savaitę po 4 val. Priklausomai nuo klinikinės situacijos, paciento būklės, laboratorinių tyrimų, liekamojo šlapimo ir kitų aplinkybių, hemodializių dažnis ir trukmė gali būti keičiama.

Įprastai pacientai į procedūras ir iš jų vyksta savarankiškai. Tačiau esant ribotoms galimybėms, galima pasinaudoti Socialinės rūpybos ir paramos bei VŠĮ Socialinių paslaugų informacijos centro paslaugomis.

Daugumą vaistų išrašo dializių centre dirbantis gydytojas, išskyrus siaurai specializuotus kardiologo, endokrinologo, psichiatro ir kitų specialstų skiriamus vaistus. Slaugos priemones išrašo šeimos gydytojas.

Jei paciento LIL diagnozė patvirtinta ilgalaikio stebėjimo metu, inkstų funkcijos atsistatymo nesitikima. Pavieniais atvejais, esant diagnostinėms problemoms, nustatant LIL ir pradėjus hemodializes, galimas inkstų funkcijos pagerėjimas.

Dializuojami pacientai gali ir toliau dirbti, mokytis, keliauti bei užsiimti įvairiomis veiklomis. Įsigijus Europos sveikatos draudimo kortelę, visoje Europos Sąjungoje ir Šengeno šalių erdvėje, hemodializės paslaugos atliekamos nemokamai.

Inksto transplantaciją galima atlikti dializuojamam pacientui (HD arba PD), kuris yra pilnai ištirtas dializių centre pagal Lietuvos SAM recipiento ištyrimo programą ir atitinka jos nustatytus kriterijus. Paciento tinkamumą transplantacijai patvirtina multidisciplininė komisija VUL Santaros klinikose ar LSMU Kauno klinikose (pacientas įtraukiamas į bendrą Lietuvos recipientų sąrašą).
Transplantacija Lietuvoje atliekama VUL Santaros klinikose ir LSMU Kauno klinikose.
Galima inksto transplantacija ir iš gyvo donoro, nelaukiant dializių pradžios, jei GFG yra < 20 ml/min ir yra įrodymų, jog pastaraisiais 6-12 mėnesių lėtinė inkstų liga progresavo ir yra negrįžtama.

Visiems dializuojamiems pacientams yra nustatomas darbingumo ir specialiųjų poreikių lygis t.y. pirmo arba antro lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis arba pirmo ar antro lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

Dėl reikalingų dokumentų sutvarkymo reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.